giroštėlis

giroštė̃lis sm. (2) Vrn, Mrk, Kb žr. giroštis: Pilnas giroštė̃lis taukų Dg. Apraugiau tris giroštėlius agurkų Knv. Giroštė̃lis perdžiūvo ant saulės ir suiro Rud. Pasūdęs sviestą įdėsiu giroštė̃lin Nč.